Turint pakankamai patyrimo ir suvokimo, galima teigti, kad įmanoma statyti pigiai, greitai, linksmai ir racionaliai. Sakyčiau, dabar susiklostę statybų principai yra baisus paklydimas. Visas statybų ūkis priklauso nuo kvailų madų, užsakovų kaprizų ir architektų neatsakingumo. Trūksta filosofinio požiūrio į šią labai svarbią žmonių veiklos rūšį. Nepakanka dėmesio gamtosauginiams ir psichologiniams-socialiniams statybų aspektams.

Laisvasis universitetas (LUNI) 2010 m. liepos 23-25 dienomis rengia respublikinę vasaros stovyklą. Stovykla prasidės liepos 23-ąją (penktadienį) 12:00 val. ir baigsis liepos 25-ąją (sekmadienį) 12:00 val. Joje gali dalyvauti ne tik LUNI studentai, bet ir visi žingeidūs žmonės, norintys sužinoti ką nors naujo ir pasidalinti savo žiniomis.

Rytis Zemkauskas | Miesto IQ

„1939 m. įvykusiame savivaldybių atstovų suvažiavime kalbėta, jog ateities Lietuvos miestai turėtų būti nedideli, tačiau gerai tvarkomi, skęstantys žalumynuose „miestai-sodai“. Želdiniais ir miesto įvaizdžiu rūpinosi ne tik savivaldybės, bet ir „Lietuvai pagražinti draugija“, kurios skyriai veikė daugelyje miestų ir miestelių.“ Šią ilgoką citatą paėmiau iš A. Morkūnaitės–Lazauskienės pratarmės žavingam albumėliui, pavadintam „Tarpukario miestai ir miesteliai“. Atkreipsiu dėmesį į metus – 1939-ieji, brandusis tarpukaris. Lietuva geriausiais savo metais, tegul jau ir netenkanti Klaipėdos krašto, tačiau svajojanti būti maža ir graži. Kiek metų savarankiškai Lietuvai tada buvo? Maždaug tiek, kiek yra dabar.