Karas Afganistane Lietuvai neša beprasmes žmonių aukas ir kelia represijų pavojų
Pirmadienis, 22 Kovas 2010 20:29
Jau aštuntus metus Lietuvos Respublika, vykdydama galingųjų pasaulio valstybių valią, dalyvauja Afganistano – šalies, kuri niekada negrasino Lietuvos gyventojams, – okupacijoje. Pastaruoju metu paaiškėjo faktai, kad Lietuvos kariuomenė šioje tolimoje šalyje naudojama ne tik prieš vietines ginkluotas struktūras, bet ir prieš beginklius civilius gyventojus.
Kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame pagyrūniškai pasakojama, kad Lietuvos kariuomenė numalšino sukilusių kalinių riaušes Čagčarano – Goro provincijos sostinės – kalėjime. Riaušės, kaip pranešama, kilo po to, kai iš kalėjimo norėta išgabenti mirties bausme nuteistą kalinį.
Inertiškai besisukant dabartinėje švietimo sistemoje galbūt nėra itin sudėtinga suvokti struktūrinias sistemos patologijas ir pasiūlyti vienokius ar kitokius sprendimo būdus, tačiau ar ne laikas pažvelgti atidžiau į vertybinius sistemos pamatus ir paklausti savęs pačių: ar dabartinės švietimo institucijos yra išminties šventyklos ar robotų kalyklos? Ar jos atspindi nūdienos problematiką ir pateisina ateities lūkesčius? Jei ne, ar mes žinome kaip ir, svarbiausia, ar norime ką nors pakeisti?
Viešas kreipimasis: Reikalaujame objektyvaus ir nešališko sausio 16-osios bylos tyrimo
Pirmadienis, 08 Kovas 2010 14:38
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui
2010-ųjų vasario pabaigoje Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme iš esmės pradėta nagrinėti 2009 m. sausio 16 d. įvykių prie Seimo, kurie vadinami riaušėmis, byla. Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus dėl smurtavimo ir viešosios tvarkos pažeidimų yra pareiškusi 29-iems Lietuvos piliečiams, kuriems gresia 6 metų įkalinimo bausmė.
Michailas Bugakovas. Pridėtinės vertės teorija ir ekonominė krizė
Ketvirtadienis, 04 Kovas 2010 19:52
'Jau dabar švietimo sistemoje kuriamas elitinis plataus pasaulėžiūrinio išsilavinimo pobūdis ir daugumai vietoj sisteminio išsilavinimo suteikiama tik siaura, žmogų bukinanti specializacija, vyksta tik verslumo bei pridėtinės vertės kūrimo gabumų formavimas. Kai kurie universitetai jau iki 3 metų trumpina bakalauro studijas. Kaip teigia filosofas V. Rubavičius: „Gebėjimas parduoti save rinkoje – švietimo sistemoje įtvirtintos ugdymo programos pagrindas, sykiu ir geistinas saviugdos bruožas, kuris įvelkamas į asmeninės laisvės ir laisvo pasirinkimo apdarus“."
Laidoje „Prie puodelio arbatos. Pakalbėkim..." kiekvieną penktadienį nuo 14 valandos kalbėkime su žmonėmis, garsinančiais Dzūkiją, puoselėjančiais tradicijas, darančiais prasmingus darbus. Remiantis Jų patirtimi mėginkime ieškoti atsakymų į aktualius klausimus ir problemas, skleisti krašto kultūrą. Na, o šioje laidoje pakalbėkime apie neformalias organizacijas Pietų Lietuvoje, jų veiklą, darbus bei planus. Pažvelkime ar yra visgi jaunimo užimtumo problema čia, Dzūkijoje. Į šiuos ir kitus klausimus pamėginsime atsakyti kartu su Alytuje veikiančio kūrybinio sambūrio „Sotvaras" atstovu Mindaugu Jakučioniu bei Druskininkuose esančios neformalios jaunimo organizacijos „Laisvos verslo idėjos" atstovu Aisčiu Ramanausku.
Laida iš dalies finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir kartojama kiekvieną šeštadienį nuo 19 valandos.
Ken Robinson: Mokykla žudo kūrybiškumą (video su lietuviškas subtitrais)
Pirmadienis, 22 Vasaris 2010 17:03
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.
Kaip dažnai mes dejuojame, kad valstybė meluoja, visokios korporacijos užsiima negerais dalykais ir šiaip su pasauliu dedasi negeri dalykai. Protestuojam – rimtais veidais, su vėliavom, ginklais (šiokiais tokiais), plakatais ir dar visokiais kitokiais biesais? Pasaulis pripratęs prie smurto ir verkšlenimo... Ar ne per daug rimtai į viską žiūrime? Globalizacija, kapitalizmas ir dar visoks kitoks -izmas... Susirauk ir spjauk! Eilinį kartą. O gal geriau... bliamba, pažaiskime!
Koks nepatogus ir neracionalus gyvenimas atrodo tų, kurie užsiima pinhole fotografija, žvelgiant iš šių dienų visur skubančio, bet niekur nespėjančio žmogaus perspektyvos. Pinhole atima pagrindinius mūsų kasdienybės „privalumus“: skubėjimą ir gyvenimą iš inercijos. Pinhole viskas atvirkščiai, nei šiandien esame įpratę. Negali judėti iš inercijos, privalai būti kantrus, negali tik žiūrėti – privalai matyti. Pinhole – ėjimas prieš srovę nuolatos mąstant apie šviesą ir laiką.
Fotografuodamas pinhole privalai susitapatinti su aplinka. Likęs svetimkūniu, paneigsi meditacijos būtinumą, o medituoti čia taip pat svarbu kaip kvėpuoti. Pinhole procesą ir rezultatą valdo ne programa, o žmogus ir dėžutė. Valdo, bet negali kontroliuoti. Žmogus priklauso nuo dėžutės, o dėžutė – nuo žmogaus. Ji pratęsia žmogų arba, kitaip tariant, tampa trečiąja akimi. Taigi ji ne įrankis, o suasmenintas antrasis tu, kuris iš šviesos ir laiko sukuria jausmą.
Jau aštuntus metus Lietuvos Respublika, vykdydama galingųjų pasaulio valstybių valią, dalyvauja Afganistano – šalies, kuri niekada negrasino Lietuvos gyventojams, – okupacijoje. Pastaruoju metu paaiškėjo faktai, kad Lietuvos kariuomenė šioje tolimoje šalyje naudojama ne tik prieš vietines ginkluotas struktūras, bet ir prieš beginklius civilius gyventojus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Laidoje „Prie puodelio arbatos. Pakalbėkim..." kiekvieną penktadienį nuo 14 valandos kalbėkime su žmonėmis, garsinančiais Dzūkiją, puoselėjančiais tradicijas, darančiais prasmingus darbus. Remiantis Jų patirtimi mėginkime ieškoti atsakymų į aktualius klausimus ir problemas, skleisti krašto kultūrą.
Kaip dažnai mes dejuojame, kad valstybė meluoja, visokios korporacijos užsiima negerais dalykais ir šiaip su pasauliu dedasi negeri dalykai. Protestuojam – rimtais veidais, su vėliavom, ginklais (šiokiais tokiais), plakatais ir dar visokiais kitokiais biesais? Pasaulis pripratęs prie smurto ir verkšlenimo... Ar ne per daug rimtai į viską žiūrime? Globalizacija, kapitalizmas ir dar visoks kitoks -izmas... Susirauk ir spjauk! Eilinį kartą. O gal geriau... bliamba, pažaiskime!