William S. Burroughs*: Brion‘o Gysin‘o “karpinių” (Cut-Ups) metodas
Sekmadienis, 29 Lapkritis 2009 22:38
1920 metais viename siurealistų sambūryje, žmogus iš niekur - Tristan Tzara - pasiūlė čia pat sukurti poemą, traukiant žodžius iš skrybėlės. Dėl to kilo peštynės nusiaubusios teatrą. Andre Breton’as išmetė Tristan Tzara iš judėjimo ir pasodino “karpinius” Froidiškosios psichoanalizės kėdėje.
1959 metų vasarą, tapytojas ir rašytojas Brion’as Gysin’as sukarpė laikraščio straipsnius dalimis ir sumaišęs sudėjo jas atsitiktine tvarka. “Per kelias minutes” (Minutes to Go) tapo šio pirmo ekspermento rezultatu. “Per kelias minutes” susideda iš tokių, neredaguotų ar kitaip nepakeistų “karpinių”, sudarantčių gana nuoseklią ir prasmingą prozą.
“Karpinių” metodas suteikia rašytojams koliažą, techniką naudojamą tapytojų jau daugiau nei 50 metų. Naudojama ji ir filmuose ir fotografijoje. Iš tiesų, visi kino filmuose bei fotografijose įamžinti gatvių kadrai yra „karpiniai“ dėl nenuspėjamų praeivių bei išankstinio sustatymo faktorių. Štai ir fotografai jums pasakys, kad geriausieji jų kadrai dažniausiai yra atsitiktinumai... Rašytojai pasakys tą patį. Geriausi tekstai regis atsiranda beveik per atsitiktinumą, tačiau visa rašytojų kūryba iki „karpinių“, kaip tokio metodo išgryninimo, išties tebuvo tie patys „karpiniai“. Aš sugrįšiu prie to kaip man šauna į galvą jokiu būdu ne tam kad sukelčiau spontaniškumo įvykį. Spontaniškumo neįmanoma nulemti. Tačiau turint žirkles galima susipažinti su nenuspėjamu spontaniškumo faktoriumi.
Universitetų okupacija Lietuvoje. Aktyvaus studento ABC
Ketvirtadienis, 26 Lapkritis 2009 17:53
Įžanga, atitinkanti policijos ir valdžios pageidavimus
Šis tekstas turėtų būti naudojamas kaip savišvietos ir pramogos priemonė. Geriau nieko neokupuok. Eik tyliai mokytis, dirbt ir visų bijot!
1. Ko mes norime?
Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, yra vykdoma aukštojo mokslo neoliberalizavimo (t.y. privatizavimo, komercializavimo ir apmokestinimo) politika. Lietuvos konservatoriai ir liberalai inicijavo aukštojo mokslo reformą, verčiančią studentus imti paskolas iš bankų ir mokėti už studijas didelius pinigus. Šiandien Lietuvoje vienodų gabumų studentams įvairios studijos prieinamos nevienodai – skiriasi mokesčio už studijas sumos bei sąlygos.
Alda Daugirdaitė. Kitokia Anglija, arba Kas yra „skvotas“
Penktadienis, 20 Lapkritis 2009 20:51
Praėjusią vasarą nusprendžiau pasirinkti emigranto dalią ir išvažiavau į Angliją. Tiesa, ne dirbti, o pažinti šalį, kuri mane jau seniai traukė. Išvažiuodama žinojau, manęs laukia sunki pradžia: būnant dvidešimties pradėti viską nuo nulio reikia daug užsispyrimo ir pasitikėjimo savimi, tačiau nesitikėjau, jog per penkis mėnesius tiek visko patirsiu, sužinosiu ir atrasiu.
Broliai, jums porą žodžių paprastų, kaip mano kraštas prastas. Tegu ir valkata tarp jūsų pasirodžiau, ant galvos kurio 9 vėtros draskos, tačiau tai mažmožis, draugai! O ir menas dar ne viskas. Kaktos keturkampį stačiau kai atstatai, rūsčiau perkūnijos akyse tvyska, todėl, visur žiūrėdamas pro vėtrų prizmą, atkakliai aš agituoju už visokeriopą aktyvizmą.
Poetai! Dailininkai! Muzikantai! Atremontuokime aktingai Pabaltijos krantą! Kad būt visiem šviesu ir laisva, dangus kad būtų aukštas! Sukilkime visi, nelyginant per gaisrą, Ir ženkim į rytojų, kuris per kovą aušta.
- Bomžauju. Šiukšles vartoju ne tik iš idėjos. Renkuosi taip gyventi. Ketinu niekada nebedirbti. Netikiu.
Visuomenė, valdoma kapitalistiniais principais yra ypatingai neefektyvi. Mes, dirbantieji, esame atskirti nuo to, ką patys kuriame. Neturėdami politinės galios nuspręsti ką ir kaip reikia gaminti bei paskirstyti, esame priversti kasdien justi vis tą patį išnaudojimą ir švaistymą.
Viena Šiaurės Vakarų civilizacijos viešpatavimo ypatybių yra besaikis kaupimas. Gatvėse, kaip ir atliekų rūšiavimo taškuose, akivaizdus „progresas“, besaikės „inovacijos“ ir „augimas“. Mes ne akli: progresyviai auga naujų šiukšlių kalnai, kurių jau per daug, kad galėtum paslėpti neturtingų kaimynų žemėse. Šis, vadinamas „pirmas pasaulis“ sunkia „antrąjį“ ir „trečiąjį“, žadėdamas trupinius nuo savo stalo. „Pasauliai“ žaidžia savo žaidimus. O mes, kaip visada, esame kamuolys.
Amerika stumia pasaulį į šiukšles. Europa stumia pasaulį į šiukšles. Britanija stumia pasaulį į šiukšles.
Annie Leonard „Daiktų istorija“ („The Story of Stuff“). Kaip kapitalizmas žudo mūsų planetą
Pirmadienis, 09 Lapkritis 2009 12:07
Trumpas 20-ies minučių filmukas, labai paprastai ir suprantamai paaiškinantis, kaip veikia kapitalistinė prekių „gamybos-vartojimo-utilizavimo“ grandinė, žudanti mūsų planetą.
Globalaus veiksmo savaitė „Education is NOT for $A£€”: Užimk savo universitetą!
Ketvirtadienis, 29 Spalis 2009 10:42
Spalio 28 d. visoje Austrijoje vyko studentų demonstracijos. Vienos universitetas (Austrija) okupuotas. Graco universitetas (Austrija) okupuotas. Klagenfurto universitetas (Austrija) okupuotas. Linzo universitetas (Austrija) okupuotas. Vienos menų akademija (Austrija) okupuota. Graco technikos universitetas (Austrija) okupuotas. Vienos technikos universitetas (Austrija) okupuotas. Šiuo metu susiklostė visiškai unikali situacija. Protestai plinta Austrijoje, planuojami protestai Vokietijoje, Italijoje, JAV (Kalifornijos universiteto pastatai Santa Kruze vis dar okupuoti), Kanadoje, Kroatijoje, ir Bosnijoje-Hercegovinoje. Protestai tęsiasi ir Airijoje, Nepale, Bulgarijoje, Maroke, Makedonijoje, JK, Šveicarijoje, Indonezijoje, Ispanijoje, Bangladeše ir dar daugelyje vietų.
1920 metais viename siurealistų sambūryje, žmogus iš niekur - Tristan Tzara - pasiūlė čia pat sukurti poemą, traukiant žodžius iš skrybėlės. Dėl to kilo peštynės nusiaubusios teatrą. Andre Breton’as išmetė Tristan Tzara iš judėjimo ir pasodino “karpinius” Froidiškosios psichoanalizės kėdėje.
Įžanga, atitinkanti policijos ir valdžios pageidavimus
LAISVASIS UNIVERSITETAS ALYTUJE Kviečia į paskaitą šį šeštadienį Lapkričio 14 d.16 val.
