Šiuo metu neformalais save vadinantys sostinės paaugliai šturmuoja gatves ir didžiuojasi palaidu gatvės gyvenimu, nors šalia turi jaukius namus ir yra viskuo aprūpinti. Tuo tarpu tie, kurie turi tikrų neformatinių ir galbūt genialių gyvenimo idėjų, lieka kažkur nuošalėje nepastebėti.

Skvotų kūrimo vizija

Populizme paskendusiai Lietuvos daugumai nežinomas jaunimėlis, pasižymintis aktyvumu ir pacifizmo propagavimu, tiki skvotų kūrimo Lietuvoje vizija. (Skvotas – nelegaliai apgyvendintas namas, dažniausiai prieš tai buvęs apleistas. Po apgyvendinimo jame būtinai įvedama elektra bei vandentiekis, stengiamasi įsikurti taip, kad skvotas nedaug kuo skirtųsi nuo namų.) Tačiau kokiu būdu būtų įmanoma radikaliai pakeisti visuomenės, o ypač valstybės valdžios sustabarėjusį mąstymą? Ar iš tiesų skvotavimo idėja utopinė?

Bendro būsto idėja

Užsienyje skvotai egzistuoja jau seniai. Skvoteriais dažniausiai tampa meniškos sielos, laisvos dvasios bei pažiūrų žmonės. Egzistuojantis požiūris, jog skvoteriai - tai prieš visuomenės normas protestuojantys jaunuoliai, dažnai klaidinantis. Skvoteriais neretai tampa ir garbaus amžiaus žmonės ar net šeimos. Nuolatiniai gyventojai - dažniausiai bedarbiai. Laikinieji – keliautojai, menininkai, siekiantys atrasti save ar tiesiog pasiilgę laisvės. Pasak vieno naujai besikuriančio skvoto gyventojo Rimo, apie nuosavybę negali būti nė kalbos. Skvotas yra visų prieglobstis, kuris nepriklauso niekam. Viskas, kas yra jame, bendra.

Kultūros centras

Neapgyvendinti namai, į kuriuos jaunimėlis susirenka išgerti, su skvotais neturi nieko bendra. Skvotas jo bendruomenei yra ne tik namų pakaitalas, bet ir kultūros centras. Tobulas skvotas yra toks, kuriame vyksta infoshop‘ai, workshop‘ai ir koncertuoja underground‘inės grupės. Neaišku, ar poreikis „kultūrintis“ skvoterių gyvenime atsirado dėl mados, ar natūraliai. Tačiau laisvės sampratos perkėlimu į naują lygmenį skvoteriai tarsi įsitraukia į tobulesnės kultūros formavimą. Bet ar to reikia visuomenei?

Laisvė įkalinta įstatymų pinklėse

Valdininkų nuomonė šiuo klausimu paprasta – jei jau gyveni, tai mokėk. Tačiau skvoteriai neperka būsto ir neužima jo jėga, o tiesiog išnaudoja tai, kas niekam nereikalinga. Konfliktas, regis, neišvengiamas. Valdžia apskritai stengiasi „išgydyti“ visuomenę nuo naujovių, tuo labiau tokių, kurios keičia laisvės sampratą. Būtent todėl iki šiol skvoteriai anksčiau ar vėliau iškraustomi iš savo būstų. Įstatymai jiems suteikia išties nedaug teisių.
Kad valstybės valdžios ir skvoterių konfrontacija neišvengiama, rodo ir pastarojo meto įvykiai. Jau turbūt visą pasaulį apskriejusi Ungdomshuseto istorija? nesibaigia iki šiol. Demonstracijos nuolat atsinaujina. Aišku, atsiranda ir tokių „skvoterių“, kuriems terūpi sukelti riaušes, tačiau daugumą veda laisvos erdvės siekis. Ungdomshuseto istorija, regis, atmerkė žmonėms akis ir bedė pirštu į demokratinės santvarkos netobulumą. Taigi kovos tęsiasi, o ar pavyks rasti kompromisą?

Girti Metalhouse ‘o revoliucionieriai

Lietuvos aktyvistai tiki palankia jiems baigtimi. Tiesa, visi jų bandymai kurti skvotus iki šiol buvo nesėkmingi. Iš skvoto vizijos galiausiai telikdavo namas be langų ir išmatų pilnais kampais, į kurį užsukama pagerti. Dabar vienas iš tokio namo vaidmenį puikiai atliekančių pastatų yra Vilniaus mieste stūksantis metalhouse‘as (kitaip satanhouse‘as). Save įvairioms „tamsioms“ subkultūroms priskiriantys jaunuoliai ten renkasi nešini alkoholiu ir nusistatymu, jog taip leisdami laiką, jie vykdo revoliuciją dogmomis paremtoje visuomenėje. Galbūt tokius namus reikėtų „išvalyti“ nuo prastai prioritetus susidėliojusių paauglių, o skvoteriams suteikti galimybę prikelti įvairius „satanhouse‘us“ kultūriniam gyvenimui. Tačiau kaip valstybės valdžia galėtų sau leisti ko nors neapmokestinti.. Ir kodėl gi dar „neuždėjus“ mokesčių parko suoliukams, ant kurių miega ar valgo miesto valkatos.. Pelnas šaliai tiesiogiai proporcingas valdininkų piniginių storumui.

Utopija

Kadangi „tėvynės labui“ besistengiančių šulų nuolat gausėja, utopinių idėjų taip pat atsiranda vis daugiau. Kad jos taptų realiomis, reikia beprotiškai daug pastangų, tačiau jei sugebėsime žvelgti plačiu mastu, gal atsiras vietos šalia mūsų genialioms idėjoms. Ir gal net skvoteriai Lietuvoje sulauks sau palankių dienų.

•  Ungdomshusetas, arba Jaunimo namai Kopenhagoje, buvo vienas žinomiausių skvotų nuo 1982 metų. 1999m.Miesto Taryba (kadangi dėl pastato priklausomybės nebuvo aiškiai susitarta) paskelbė, jog namas parduodamas krikščioniškai organizacijai Faderhuset (kitaip sakant sektai), kuri paskelbė išvarysianti velnią iš Jaunimo namų. Radikalūs kairieji iš pastato nepasitraukė. Konfliktas užsitęsė iki 2006m., kai buvo nuspręsta išvaikyti skvoto gyventojus. Mieste buvo rengiamos taikios demonstracijos prieš tokį Tarybos sprendimą, tačiau gruodžio mėnesį jos virto riaušėmis. Valdžios nepasitenkinimas nesibaigiančiais protestais, kurie, beje, vyko ir daugelyje šalių prie Danijos ambasados, ir noras pagaliau išspręsti konfliktą baigėsi tuo, kad 2007 kovo mėn. Ungdomshusetas buvo nugriautas. Pastato nebeliko, tačiau demonstracijos vyksta iki šiol –žmonės reikalauja sau laisvos erdvės.

2008-12-09

šaltinis: indigo.blogas.lt